Krikščioniškuose santykiuose nėra išsamaus, eilutė po eilutės sudaryto sąrašo, apibrėžiančio fizines ribas – ir kas sako, kad toks sąrašas yra, tas pernelyg supaprastina šį klausimą. Šventasis Raštas mums pateikia aiškų “kodėl”: lytinius santykius reikia išsaugoti santuokai, o meilė turi būti aukojanti, o ne savanaudiška. Remdamosi šiuo “kodėl”, dauguma krikščioniškų porų nustato panašias praktines ribas – aiškius pokalbius ankstyvuoju etapu, atskaitomybę prieš ką nors iš šalies ir pakankamą savimonę, kad pastebėtų, kada klausimas „kiek toli galime eiti“ tyliai tampa netinkamu klausimu.

Jei esi vienišas, susitikinėji ar esi susižadėjęs ir vis dar nežinai, kur nubrėžti ribą, tu nesi vienas — fizinės ribos krikščioniškuose santykiuose yra dažniau aptariamas klausimas nei beveik bet kuris kitas, kurį girdime iš „SALT“ bendruomenės.

TL:DR: santrauka

  • Fizinės ribos krikščioniškuose santykiuose nėra taisyklių rinkinys – Biblijoje aiškiai teigiama, kad seksas skirtas santuokai, tačiau joje nėra išsamiai išdėstyta viskas, kas vyksta iki to laiko.
  • Tikrai veiksminga riba neturėtų būti slepiama ar kelti gėdos jausmo.
  • Kalbėjimas apie ribas anksti – kol dar neatsiranda pagundų – yra tai, kas iš tikrųjų padeda jas išlaikyti.
  • Atsakomybė, kurią užtikrina asmuo, nesusijęs su santykiais, turi didelę reikšmę.
  • Jei jau peržengėte ribą, tai dar ne pabaiga. Malonė apima ir tai.

Kas yra fizinės ribos krikščioniškuose santykiuose?

Fizinės ribos krikščioniškuose santykiuose – tai ribos, kurias pora nustato dėl fizinio intymumo iki santuokos: pradedant nuo to, kiek laiko praleidžiate dviese, baigiant tuo, kaip švelniai elgiatės viešumoje, ir tuo, kas vyksta (ar nevyksta) už uždarų durų.

Krikščionys sutaria dėl galutinio tikslo: seksas paliekamas santuokai. Sudėtingiausia yra viskas, kas veda prie to. Ar bučiuotis yra normalu?? O kaip dėl nakvynės, net jei “nieko neįvyks”? O kaip dėl ilgų, vėlyvų naktinių pokalbių telefonu, kurie tampa emociškai įtempti?

Tiesą sakant, Šventajame Rašte tai nėra išsamiai išdėstyta. Jame pateikiami principai, o ne kontrolinis sąrašas – būtent todėl, norint nustatyti aiškias fizines ribas krikščioniškuose santykiuose, reikia nuoširdaus pokalbio, o ne šabloninio recepto.

Kodėl ribos yra svarbios (be kaltės jausmo)

Išgirdus žodį “ribos”, lengva pasiruošti paskaitai. Tačiau čia toks tikslas nėra.

Tikroji meilė nukreipta į kitą, o ne į save. Ji labiau rūpinasi kito žmogaus gerove nei tuo, ką tu pats gali gauti šiuo metu. Lytinių santykių atidėjimas iki santuokos nėra siekis užsitarnauti Dievo pritarimą ar įrodyti, koks esi drausmingas – tai vienas iš praktinių būdų įgyvendinti tokią meilę, kol dar tik pažįsti kitą žmogų.

Yra keletas priežasčių, dėl kurių poros sąmoningai nusprendžia nustatyti ribas:

  1. Kaip tikėjimo išraiška — tikint, kad Dievo planas iš tiesų yra geras, net jei kultūra teigia priešingai.
  2. Kaip dovana jūsų būsimam sutuoktiniui — tai rodo, kad galima nuoširdžiai mylėti kitą žmogų net ir tada, kai seksas dar nėra santykių dalis.
  3. Kaip dovana sau pačiam — tavo kūnas ir tavo istorija yra svarbūs, nepriklausomai nuo to, ką esi ar neesi daręs anksčiau.
  4. Kaip tylus liudytojas — kitoks gyvenimo būdas nebūtinai turi būti triukšmingas, kad būtų prasmingas.

Kada riba peržengiama? Praktinis krikščioniškų santykių fizinių ribų modelis

Užuot ieškoję išsamaus sąrašo, ką daryti ir ko nedaryti, pabandykite užduoti šiuos klausimus apie bet kurią konkrečią ribą:

  • Ar man kiltų poreikis tai slėpti nuo žmonių, kuriais pasitikiu? Slaptybė paprastai yra pirmasis ženklas, kad riba buvo peržengta.
  • Ar dėl to po to jaučiuosi gėdingai? Verta atkreipti dėmesį į nepaliaujamą kaltės jausmą.
  • Ar aš tai darau iš meilės kitam žmogui, ar norėdamas patenkinti savo pačio trumpalaikius norus?
  • Ar dėl to tampa sunkiau, o ne lengviau, laikytis ribų, dėl kurių jau susitarėme?

Jei sąžiningas atsakymas į bet kurį iš šių klausimų kelia nepatogumą, tai paprastai reiškia, kad peržengėte ribą – net jei negalite nurodyti konkrečios Biblijos eilutės, kurioje tai būtų parašyta.

Fizinių ribų nustatymas kartu, kaip porai

Aptarkite tai, kol dar neatsiras pagunda

Ribos, nustatytos ramioje, blaivaus proto diskusijoje, pasiteisina kur kas geriau nei tos, kurios nustatomos spontaniškai, akimirkos įkarštyje. Apie tai pasikalbėkite kuo anksčiau — geriausia, kol dar neatsidursi tokioje situacijoje, kai sunku aiškiai mąstyti.

Įvesti išorinę atskaitomybę

Pakvieskite ką nors, kuo pasitikite – mentorių, pastorių, artimą draugą – kad jis pasiteirautų, kaip jums abiem sekasi. Žinojimas, kad kažkas gali paklausti “kaip sekasi?”, yra stebėtinai veiksmingas motyvacijos šaltinis.

Atminkite, kad tai ne tik fizinis dalykas

Saugok savo širdį yra ne mažiau svarbu nei rūpintis savo kūnu. Emocinis artumas ir jūsų vidinis pasaulis reikalauja tokio pat sąmoningo dėmesio kaip ir bet kas, kas susiję su fizine sritimi.

Nereikia to be reikalo vilkinti

Jei žinote, kad norite susituokti su šiuo žmogumi, ir abu tai aiškiai suprantate, nėra prasmės vilkinti ilgą sužadėtuvių laikotarpį vien tam, kad įrodyti savo teisumą. Kuo ilgiau tenka laukti, tuo dažnai sunkiau išlaikyti ribas – todėl veikite sveiku tempu, o ne dirbtinai lėtai.

O jei jau peržengei ribą?

Jei skaitote šį tekstą ir galvojate: “šis laivas jau išplaukė”...“ — tu toli gražu nesi vienintelis, ir dar nevėlu viską pradėti iš naujo.

Malonė neišsenka. Kad ir kur būtum buvęs, sprendimas nuo šiol nustatyti ribas vis dar yra svarbus ir vis dar turi reikšmę. Čia nekalbama apie savęs baudimą už praeitį – kalbama apie sprendimą ateityje elgtis kitaip, dėl savęs pačio ir dėl to, su kuo galiausiai liksi.

Dažnai užduodami klausimai apie fizines ribas krikščioniškuose santykiuose

Ar krikščionims priimtina bučiuotis prieš santuoką?

Biblijoje nėra konkrečiai kalbama apie bučiavimąsi, todėl tai iš tikrųjų priklauso nuo pačios poros įsitikinimų ir tarpusavio pokalbių. Daugeliui krikščioniškų porų tai nekelia jokių problemų; kitos poros mieliau palaukia. Svarbiau nei pats veiksmas yra tai, ar jis verčia jus siekti didesnio fizinio artumo, nei jums abiem priimtina, ar trukdo laikytis sutarto ribos.

Ar krikščioniškos poros gali gyventi kartu prieš santuoką?

Dauguma krikščioniškų porų nusprendžia to nedaryti, daugiausia dėl to, kad tai panaikina daugelį natūralių ribų (laikas, praleidžiamas atskirai, atskaitomybė bendragyvenantiems ar šeimos nariams), kurios palengvina laukimą. Tai asmeninis sprendimas, tačiau jį verta apgalvoti išmintingai ir pasikonsultavus su kitais, o ne priimti vienam pačiam tą pačią akimirką.

Ką daryti, jei jau nuėjome toliau, nei norėjome?

Atvirai pasikalbėkite tarpusavyje apie tai, kas įvyko ir kodėl, ir kartu nuspręskite, kokių pokyčių reikės ateityje. Pasitelkus patikimą trečiąją šalį – mentorių, pastorių ar psichologą – galėsite sveikai pradėti iš naujo, o ne pasinerti į kaltės jausmą.

Kaip kalbėti apie fizines ribas su žmogumi, su kuriuo tik pradėjai susitikinėti?

Kuo anksčiau ir tiesiogiai, geriausia ne romantiško ar emociškai įtemptos akimirkos metu. Paprastas sakinys: “Norėčiau, kad sąmoningai spręstume, kaip elgiamės fizinio artumo atžvilgiu – ar galėtume pasikalbėti apie tai, kas mums abiem atrodo tinkama?” – duos puikių rezultatų.

Ar laukimas iki santuokos užtikrina geresnę santuoką?

Ne — ir verta būti sąžiningam šiuo klausimu. Ribos prieš santuoką nėra garantuotos sėkmingos santuokos formulė. Jos yra vienas iš būdų parodyti, kad aukojanti meilė yra svarbesnė už savanaudiškumą, ir šį požiūrį verta perkelti į santuoką, nepriklausomai nuo to, kas vyko lytinių santykių srityje iki tol.

O kaip dėl masturbacijos, kai susitikinėjate?

Tai dažnai užduodamas ir nuoširdus klausimas, kuriam verta skirti atskirą straipsnį, o ne atsakyti čia viena eilute — žr. mūsų susijusį įrašą apie lytinio potraukio valdymas, kai esi vienišas norėdami susipažinti su išsamesne informacija.


Išvada

Krikščioniškuose santykiuose lengviau išlaikyti fizines ribas, kai šalia yra žmonių, kurie tai supranta – kiti krikščionys, kurie taip pat sprendžia tuos pačius klausimus ir nieko neteisia. Būtent todėl mes sukūrėme „SALT“. Prisijunkite prie „SALT“ jau šiandien, kad susipažinkite su vienišais krikščionimis kurie dalijasi jūsų tikėjimu ir vertybėmis, ir pamatykite, koks sąžiningas, sąmoninga pažinčių patirtis kaip gali atrodyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *